Ruslanas BARANAUSKAS, humanitaras
Ilgą laiką vadovėliuose buvo rašoma, kad pirmasis Lietuvos valdovas ir vienintelis karalius buvo Mindaugas, suvienijęs baltų gentis į konfederaciją – valstybę. Tačiau jau iki Mindaugo egzistavo Lietuva kaip suverenas, etnosas – su vikingais, rusėnais, lenkais grūmėsi kuršiai, jotvingiai, prūsai ir kitos gentys, ir jos turėjo savo valdovus.
Tik neseniai išgirdome apie tokius karalius kaip Nameisis, Živinbudas, Dausprungas, Rimgaudas, apie kuriuos jau rašė istorikai Teodoras Narbutas, Simonas Daukantas, Zenonas Ivinskis. Vadinasi būtina ankstinti ir Lietuvos valstybės susikūrimo ištakas ir labiau pažinti mažiau žinomus valdovus. Norintiems aiškumo, siūlau paskaityti knygą „Viduramžių Lietuvos viešpačiai“.
Pirmoji Lietuvos sostinė – karaliaus Mindaugo sostapils Vorutą ant Šeimyniškėlių piliakalnio.
1253 metų liepos 6-oji – Mindaugo karūnacijos diena buvo sietina su jo Vorutos pilimi, kuri greičiausiai buvusi medinė, vėliau sudegusi Vilniaus katedra. Šitos hipotezės laikėsi profesorius Edvardas Gudavičius. Tačiau Lietuvos istorijos instituto mokslinis bendradarbis Tomas Baranauskas apskaičiavo, kiek laiko reikėjo karūnai iš Romos atvežti į Vilnių, kada buvo numatyta Mindaugo, jo vaikų Ruklio, Rupeikio, žmonos Mortos inauguracija, ir mano, kad karūnavimas galėjo vykti per Šv. Petrą ir Povilą – birželio 29- ąją. Jo manymu, Vorutos pilis galėjo stovėti Anykščių rajon, Palatavio dvaro piliakalnio teritorijoje.
Nenorėdamas vergauti kryžiuočiams, 1336 metais kalavijais perskrodęs krūtinę, liepsnose žūsta kunigaikštis Margiris su kariauna. Doc. Romas Batūra mus, istorijos studentus, nuvežė į Punią – jo šventu įsitikinimu, būtent Alytaus rajone stovėjo garsioji, priešams baimę kilusi pilis. Punios ieškota ir Raseinių rajone.
Bilionių piliakalnis Šilalės rajone: manoma, kad Pilėnų pilis stovėjo būtent čia.
Daugelis vietų savinosi ir Pilėnus. Žodis Pilėnai kilęs iš veiksmažodžio pilti, supilti. Lietuvoje yra šimtai alkaviečių, piliaviečių, sampilų. Ne visos ir žinomos, daugelis jų neištirtos, kaip Bajorkalnis, kur galimai stovėjo Medrabos pilis. Po paskutinių tyrimų archeologas Gintaras Zabiela įsitikinęs, kad Pilėnų pilis stovėjo ant Pilionių piliakalnio, Šilalės rajone. Netgi apie šį piliakalnį neseniai išleista vertinga monografija.
Gedimino laiškai popiežiui, Algirdo laiškai, Jogailos privilegiijos bajorams to meto visuomenės nepasiekė, pergamentai su moliniais antspaudais nugulė LDK kanceliarijoje, kuri sudegė per XVII amžiuje kilusį gaisrą, todėl Lietuvos istorijoje yra daug nežinomųjų. .
Bus daugiau.