Kuo ilgiau tęsiasi karas Ukrainoje, tuo daugiau klausimų kelia pabėgėlių gyvenimas Lietuvoje. Pirmieji į Jurbarką atvykę ukrainiečiai čia jau gyvena daugiau nei pusantrų metų, važinėja geresniais automobiliais nei vietiniai gyventojai, o jų krepšiai parduotuvėse lūžta nuo pirkinių gausos. Klausimų, ką jie čia veikia, gal ir nekiltų, jei svečiai nesinaudotų valstybės parama – įvairiems karo pabėgėlių poreikiams savivaldybė išdalija šimtus tūkstančių eurų.
„Pažiūrėkite, kaip atrodo gimnazijos bendrabutis, kuriame priėmėme ukrainiečių šeimas. Paaiškėjo, kad moterys su vaikais ne nuo karo slėptis, o pas vairuotojais dirbančius vyrus atvažiavo. Kai kurios, sako, net savo butus Ukrainoje išnuomojo, o mes jiems viską dykai – ant lėkštutės pateikėme“,- kalbama Jurbarke.
Rugsėjo pabaigoje svarstant rajono biudžetą, klausimų apie ukrainiečių gyvenimą Jurbarke kilo ir tarybos nariui Gintariui Stoškui, tačiau biudžeto pakeitimus pristačiusi Finansų skyriaus vedėja Audronė Stoškienė tegalėjo pasakyti, kad ukrainiečiai gyvena gimnazijos bendrabutyje, o dar kažkiek jų yra Girdžiuose. Nei vienas iš tarybos posėdyje dalyvavusių rajono vadovų šių duomenų nepapildė.
O juk ir rajono gyventojai norėtų žinoti, kiek ukrainiečių pas mus apsistojo ir kodėl jauni vyrai, kurie turėtų ginti tėvynę, nuo ankstaus ryto vaikšto su meškere panemuniais. Juolab, kad mūsų šalis juos svetingai priėmė ir iki šiol dosniai remia.
Panašu, kad į šiuos klausimus niekas neatsakys, nes savivaldybėje nėra žinančių, kiek ukrainiečių priglaudėme, ką jie Jurbarke veikia ir kodėl tebekalba rusiškai.
„Tikslios informacijos, kiek Jurbarko rajone šiuo metu gyvena Ukrainos karo pabėgėlių, ir kaip kito karo pabėgėlių skaičius nuo 2022 metų vasario mėnesio neturime ir pateikti negalime“,- rašoma savivaldybės administracijos direktorės Rūtos Vančienės atsakyme į paklausimą.
Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus duomenimis 2021 metais Jurbarko rajone savo gyvenamąją vietą deklaravo 35 Ukrainos piliečiai. 2022 metais į Jurbarką atvyko 106 ukrainiečiai, o šiemet – dar 60. Taigi iš viso – vos daugiau nei 200, tačiau Užimtumo tarnyba jų suskaičiuoja gerokai daugiau. Teigiama, kad šių metų rugsėjo mėnesį rajone dirbo 323 Ukrainos piliečiai.
Aišku tik tiek, kad rajono bendrojo ugdymo mokyklose mokosi 52 ukrainiečiai. Socialines pašalpas gauna 12 rajone gyvenančių ukrainiečių šeimų – iš viso 34 asmenys. Vaiko pinigai mokami 66 vaikams. 2023 metų rugsėjo mėnesį už ukrainiečiams suteiktus būstus savivaldybė kompensacijas mokėjo 23 šeimoms.
Kiek tai kainuoja, galima suskaičiuoti. Už antrame šių metų ketvirtyje patirtas išlaidas, teikiant socialinę paramą karo pabėgėliams, valstybė Jurbarko savivaldybei skyrė 98 tūkst. eurų. Dar 50 tūkst. eurų išmokėta už ukrainiečiams suteiktą būstą, o 13,2 tūkst. eurų skirta pabėgėlių apgyvendinimo savivaldybės pastatuose išlaidoms kompensuoti.
Taigi trijų mėnesių ukrainiečių poreikiams tenkinti savivaldybė gavo per 160 tūkst. eurų, tad panašu, kad metams reikia ne mažiau kaip 600 tūkst. eurų. Negaila, tik apmaudu, nes pagarbos valstybei, kuri jiems suteikė ramybę ir saugumą, ukrainiečiai pernelyg nedemonstruoja. Savivaldybės duomenimis, lietuvių kalbos šiuo metu mokosi vos dešimt ukrainiečių.
Karo pradžioje atvykusiems ukrainiečiams savanorystės pagrindais lietuvių kalbos mokymus rengė Jurbarko viešoji biblioteka. Vėliau tam buvo skirta beveik 4 tūkst. eurų ir pagal patvirtintą suaugusiųjų mokymo 60 val. programą lietuvių kalbos pamokos vyko Jurbarko švietimo centre. Gyvai ir nuotoliniu būdu užsiėmimuose dalyvavo 32 ukrainiečiai, tačiau pažymėjimus apie kvalifikacijos tobulinimo programoje Jurbarko švietimo centras išdavė tik šešiems asmenims. Ar kuris nors iš tų šešių Jurbarko ukrainiečių laiko lietuvių kalbos egzaminą, savivaldybė duomenų neturi.
Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos duomenimis, 2022 metų rugsėjį–2023 metų balandį pirmos, žemiausios, kategorijos lietuvių kalbos egzaminą dešimtyje savivaldybių laikė per 15 ukrainiečių.
Valstybinė kalbos inspekcija kovo viduryje pranešė, kad nuo 2024-ųjų kovo pradės tikrinti, kaip šalyje dirbantys karo pabėgėliai iš Ukrainos moka lietuvių kalbą.
Kalbos inspekcijos pranešime teigiama, kad įdarbinami lietuvių kalba nebendraujantys karo pabėgėliai iš Ukrainos , ir „teisiniu požiūriu tai yra Lietuvos piliečių lingvistinių teisių pažeidimas“.