Daugelį rajono gyventojų sukrėtė nutylėta šeimos iš Seredžiaus seniūnijos istorija. Perskaičius apie tik siaubo filmams būdingus vaiko kankinimo metodus, neįmanoma patikėti, kad šalyje, kur į socialinę riziką patiriančias šeimas žiūrima per padidinamąjį stiklą, gali darytis tokie dalykai. Paaiškėjo, kad dėl vaiko patirto smurto kalti savivaldybės darbuotojai, nepranešę apie įtarimus Vaiko teisių apsaugos tarnybai. Tyrimą atlikusi Vaiko teisių kontrolierė Edita Žiobienė priekaištų turėjo ir vaiko neužjautusiems bei iškart juo nepasirūpinusiems Jurbarko greitosios pagalbos medikams.
Perskaičius žiniasklaidoje praėjusią savaitę pasirodžiusią informaciją apie Simonos P. byloje priimtą neskundžiamą teismo sprendimą ir kone simbolinę jai skirtą bausmę, kilo klausimų, kas kaltas, kad tokios istorijos vis dar drebina mūsų visuomenę. Regis, nedaug tetrūko, kad Klausučiuose būtume sulaukę dar vienos Matuko tragedijos: sužvėrėjusi motina savo dukrai lipnia juosta surišdavo rankas ir kojas, atsuktuvu žalojo lytinius organus, šakute badė žandus ir gerklę, žirklėmis žalojo galvą, skandindavo po lediniu dušu ir marino badu. Vaiko gelbėtoja tapusi moteris teisme teigė, jog mergaitė žinojo, kad mama vieną dieną ją užmuš – įmes į krosnį arba ant jos užmes spintą.
Badu marinamas ir nuolatinį skausmą kentėjęs vaikas siaubo kambaryje gyveno net trejus metus. Šiandien sunku patikėti, kad per šį laiką niekas – nei socialiniai darbuotojai, nuolat lankę šeimą, nei mokytojai, nei su vaikais bendravusi mokyklos psichologė nieko blogo nepastebėjo.
Seredžiaus seniūnė Rimantė Pavalkienė „GyvenuJurbarke.lt“ teigė, kad šeima gyveno uždarai, todėl eidami į jų namus, socialiniai darbuotojai turėdavo iš anksto pranešti apie vizitą. „Tai atvejis, kurio nepavyko įžiūrėti. Lengva apkaltinti socialinius darbuotojus, bet kai tokie atvejai atsitinka, pradedi galvoti, kad apie mus yra daug psichopatų“,- sakė seniūnė.
Kas iš tiesų kaltas, nustatė Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė. Įstaigos atstovė Jolita Gritytė informavo, kad 2019 metais dėl šio įvykio buvo atliekamas tyrimas. Po jo daugybė priekaištų ir rekomendacijų pateikta Jurbarko savivaldybei ir Jurbarko socialinių paslaugų centrui, įspėtas buvo ir Jurbarko pirminės sveikatos priežiūros centras, kuriame dirbantys medikai su smurtą patyrusiu vaiku elgėsi neatsakingai ir nepagarbiai.
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus patarėja J. Gritytė informavo, kad atlikus tyrimą, buvo nustatytas atvejo vadybą vykdžiusių ir socialines paslaugas teikusių įstaigų aplaidus darbas: nors socialiniai darbuotojai turėjo informacijos apie smurtą šeimoje, nei patys į šią informaciją sureagavo, nei perdavė informaciją Vaiko teisių apsaugos tarnybos teritoriniame skyriui, nepasitelkė į pagalbą kitų specialistų, galinčių padėti spręsti galimai smurtą patiriančios motinos ir vaikų problemas .
Beje, kaip tik tuo metu, nuo 2020 metų sausio 1 dienos, su riziką patiriančiomis šeimomis dirbantys socialiniai darbuotojai iš seniūnijų buvo perkelti į Jurbarko socialinių paslaugų centrą.
„Dėl netinkamai įvertintų vaikų ir šeimos poreikių ir neorganizuotos reikiamos pagalbos bei nebendradarbiavimo su vaiko teisių apsaugos ir kt. sričių specialistais, buvo sudarytos prielaidos tęstiniams vaiko teisių pažeidimams vaikams gyvenant smurtinėje aplinkoje, laiku nebuvo išsiaiškintas ir neužkardytas tėvų smurtas vaikų atžvilgiu. Kontrolierė vertino, kad pagalbos priemonės šeimai skirtos neefektyvios, neatsižvelgta į individualius šeimos poreikius. Apsiribota tik minimalių pagalbos priemonių organizavimu – lankytis šeimoje, tarpininkauti pateikiant dokumentus dėl stojimo į eilę socialiniam būstui gauti, gaunamas išmokas skirti nepinigine forma“,- rašoma „GyvenuJurbarke.lt“ Vaiko teisių apsaugos kontrolierės įstaigos patiektame komentare.
Seniūnijos socialinė darbuotoja, lankydamasi šeimoje, neįvertino vaikų gyvenimo ir buities sąlygų, ar vaikai turi ugdymuisi, laisvalaikiui ir poilsiui skirtas sąlygas, nebendravo su vaikais, nesiaiškino jų poreikių ir nesiėmė organizuoti šeimai psichologinės pagalbos ar kitų būtinų paslaugų. Nustatyta, kad Jurbarko rajono savivaldybėje nebuvo pakankamai išplėtotas paslaugų šeimai ir vaikams tinklas, neužtikrinta operatyvi, pagal poreikį reikalinga specialistų pagalba vaikams ir šeimai.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė E. Žiobienė konstatavo, kad socialines paslaugas teikusi ir atvejo vadybą aplaidžiai vykdžiusios savivaldybės įstaigos pažeidė vaikų teises ir įspėjo VšĮ „Jurbarko socialinės paslaugos“ direktorę Audronę Balčiūnienę, neseniai tapusią Jurbarko savivaldybės vicemere, dėl įstaigos veiksmais sąlygotų mažamečių vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimų.
„Kontrolierė atkreipė Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus dėmesį į Jurbarko rajono savivaldybės administracijos vienos iš seniūnijų ir Socialinės paramos skyriaus, teikusių socialines paslaugas ir vykdžiusių atvejo vadybą, netinkamą reagavimą į smurto šeimoje, kurioje auga vaikai, aplinkybes. Siūlyta užtikrinti atsakingą savivaldybės administracijos padalinių reagavimą į smurtą šeimoje patiriančius vaikus (ne tik tiesioginį smurtą patiriančius, bet ir augančius smurtinėje aplinkoje), imtis priemonių paslaugų vaikui (šeimai) tinklo plėtrai, užtikrinant vaiko (šeimos) individualius poreikius atitinkančias, neatidėliotinai teikiamas paslaugas“,- rašoma J. Gritytės komentare.
Tačiau bene skaudžiausia skaityti, kad jautrumo kankinamam vaikui pritrūko ne tik valdininkai, bet ir medikai, iš kurių visada tikimės užuojautos ir supratimo.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė nustatė, kad mažametei nebuvo laiku suteikta medicininė pagalba, nes Jurbarko PSPC Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai netinkamai sureagavo į jos sveikatos būklę. E. Žiobienė dėl šios atvejo kreipėsi į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Buvo nustatyta, kad mažametei Jurbarko PSPC greitosios medicinos pagalbos paslaugos teiktos pažeidžiant įstatymus, todėl sveikatos priežiūros įstaiga sulaukė įspėjimo.
Kontrolierė atkreipė dėmesį ir į neatsakingą, nepagarbų Jurbarko greitosios medicinos pagalbos darbuotojos elgesį su smurtą patyrusiu vaiku. Greitosios medicinos pagalbos darbuotoja piktinosi, kad naktį pakartotinai buvo iškviesta pagalba, ir kad jai reikia vežti vaiką į kito miesto gydymo įstaigą.
Po šio komentaro galima būtų padėti tašką. Kyla tik vienas klausimas: ar ne dėl tokių Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus išvadų ši neįtikėtinai skaudi smurto prieš vaikus istorija ir buvo nuslėpta nuo visuomenės?
Socialinių tinklų nuotraukos