Rojaus kelias – plentas palei Nemuną nuo Kauno iki Jurbarko – neįsivaizduojamas be mūsų kraštą puošiančių turizmo verslų. Svetingumu garsėjanti „Vila Bisena“ žinoma kone visoje Lietuvoje, ją pamėgo iš užsienio savo vestuvių švęsti grįžtantys jaunavedžiai, įmonių vakarėlius, konferencijas klientams rengiantys verslininkai. Pirmuosius savo svečius „Vila Bisena“ priėme lygiai prieš 10 metų – 2014 -ųjų liepos 12 d.
Kaimo turizmo sodyboje šeimininkaujantis teisininkas Julius Grumuldis garsėja savo kulinariniais sugebėjimais ir yra vienintelis virtuvės šefas visoje panemunėje, turintis savo restoraną. Maistas, kurį su didžiausiu malonumu gamina pats šeimininkas, yra didžiausia „Vila Bisena“ stiprybė, tačiau Juliui svarbu, kad svečiai sodyboje galėtų pasimėgauti ne tik išskirtinės kokybės patiekalais, bet ir gražia aplinka, kultūringu aptarnavimu.
Sodybos sėkmę, o ir veiklos pobūdį, nulėmė pirmieji „Vila Bisena“ svečiai: jaunikis padovanojo pasagą, kuri kabo virš įėjimo ir taip savotiškai užprogramavo sodybai vestuvinio turizmo ateitį. Nuo 2014 metų, sodyboje savo gražiausią gyvenimo šventę – vestuves – jau atšventė keli šimtai porų.
Kartu su sūnumi Juliumi kaimo turizmo sodyboje šeimininkaujantis Antanas Grumuldis neslepia, kad sodybai tenka atlaikyti didelę konkurenciją, nes pokylių turizmas labai populiarus – paslaugas siūlo daugybė dar didesnių, arčiau miestų įsikūrusių sodybų.
Visgi Kartupėnų kaimo centru tapusi „Vila Bisena“ niekuo joms nenusileidžia. Svečius ypač domina greta esantis Kartupėnų piliakalnis. Prieš dešimtmetį apie jį menkai kas težinojo, nes pakalnę dengė krūmynai, o ant kalno, kiek akys užmatė, plytėjo karvių ganyklos.
„Vietos kaimo turizmo sodyboje ieškojome net kelis metus. Apėjom daug vietų, o čia man labiausiai patiko aplinka. Pavaikščiojęs atradau ir piliakalnį. Pasikalbėjus su a. a. archeologu, iš Skirsnemunės kilusiu mokslų daktaru Vytautui Urbanavičiumi, gimė vizija, kaip tas piliakalnis turėtų atrodyti. Idėją palaikė Panemunių regioninis parkas. Nuo piliakalbio, ant kurio, kaip manoma, stovėjo pirmoji Lietuvoje pilis Bisena, jo kilo ir kaimo turizmo sodybos pavadinimas“,- tikino šeimos verslo idėjas kuriantis puoselėjantis A. Grumuldis.
Sodybai pradėjus veikti, svečiai vis dažniau pasigesdavo pramogų, vietų fotosesijoms. Nemunas tuomet atrodė tuščias ir liūdnas, todėl šeimai kilo mintis įsigyti laivą. „Bisenos“ statyba iš aliuminio lakštų Klaipėdoje truko dvejus metus, o atplaukė jis Nemunu į Jurbarką prieš penkerius metus, atlaikęs vieną didžiausių Lietuvoje vykusių audrų.
Labai greitai „Bisena“ tapo upės vizitine kortele. Mažai yra jurbarkiečių, aplinkinių bei tolimesnių savivaldybių gyventojų, kurie nėra plaukę pasimėgauti upės teikiama gaiva, pasigėrėti nuostabiu panemunių kraštovaizdžiu. Pasiplaukiojimus „Bisena“ ypač pamėgo savo upių neturintys šiauliečiai, Raseinių, Kelmės, Tauragės, Vilkaviškio, Marijampolės gyventojai.
Šiemet netekęs savo uosto prie Panemunės pilies, ir persikėlęs į Panemunės prieplauką šalia Gelgaudiškio, per 1 – 2 val. iškylą Nemunu „Bisena“ nuplaukia iki Molynės ar Raudonės, daugiau laiko prireikia nuplaukti iki Sudargo ar Veliuonos.
Laivo savininkas – Simas Grumuldis potraukį laivybai paveldėjo iš savo tėvo Antano. Dabar abu jie yra laivavedžiai, o Antanas – dar ir upių laivų kapitonas. Svarbiausias sutartinai dirbančios komandos uždavinys – užtikrinti keleivių saugumą, sukurti laive gerą nuotaiką ir sudominti keliautojus mūsų krašto istorija. Todėl plaukiant atvykusiems iš toliau, Antanas dar tampa ir gidu, pasakojančiu pačias įdomiausias istorijas ir gyvenimiškus nutikimus.
Dešimtmetis žmogui – vaikystė, o verslui – nemažas kelias, kuriuo einant, svarbiausia žinoti tikslą. Dabar, kai pasaulis atviras, o žmonės mėgaujasi egzotika, vietinio turizmo verslai – nelengvas pasirinkimas, tačiau kaip tik jie ir garsina kraštą, kurį daugelis politikų aprauda kaip merdintį.