Sausio 31 dieną Jurbarko savivaldybės taryba patvirtino šių metų rajono biudžetą. Ketinama surinkti ir iš valstybės gauti iš viso net 47,5 mln. eurų, tačiau daugiau nei 27 mln. eurų bus panaudoti biudžetininkų atlyginimams. Taigi biudžetas, kaip sako opozicija, yra skirtas ne investicijoms, o pravalgymui, juo labiau, kad ir valdžios apetitas kasmet didėja, o šiemet savivaldybė planuoja įsigyti net tris naujutėlius automobilius.
Daugiau uždirbs tik įstaigų vadovai
Būtiniems ir nelabai svarbiems biudžetinių įstaigų ir organizacijų poreikiams užtikrinti savivaldybė pritrūko 8 mln. eurų, todėl visuomenės poreikiams buvo paskirta tiek, kiek liko nuo biudžetininkų algų. O joms šiemet prireikė 1,8 mln. eurų daugiau, nei pernai.
Valstybė pasirūpino, kad daugiau uždirbtų kultūros darbuotojai ir socialiniai darbuotojai. Dar – įstaigų vadovai, kuriems padidinti minimalūs koeficientai. Jurbarko savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vedėjos Audronės Stoškienės skaičiavimais, dėl to kiekvienos biudžetinės įstaigos darbo užmokesčio fondas turėtų padidėti maždaug 6 tūkst. eurų.
Tačiau eiliniai darbuotojai pagerėjimo nepajus. A. Stoškienė patvirtino, kad jiems darbo užmokesčio fondas suplanuotas toks, koks buvo ir pernai – pagal etatų skaičių ir tokius pat koeficientų dydžius.
Važiuos ne tik meras?
Pristatydama šių metų biudžetą, A. Stoškienė informavo politikus, kad savivaldybės administracija šiemet planuoja įsigyti tris automobilius. Vieno reikia mero institucijai, dviejų – administracijai.
„Automobilis nesaugus, jį reikėtų pakeisti. Ne man, mero komandai. Kam reikės, tas ir važiuos“,- tvirtino rajono meras Skirmantas Mockevičius, važinėjantis 2011 metais pagamintu automobiliu. Viena gėda!?
Finansų ir rajono plėtros komitete paaiškėjo, kad vieną iš trijų automobilių planuojama skirti Viešvilės seniūnijai, o kas važiuos trečiuoju, bandyta nutylėti. Administracijos direktorė virkavo, kad savivaldybės automobiliai seni, naujausias pirktas ar tik ne 2017 metais, o yra 2007 metų gamybos. Pasak direktorės, naujas automobilis bus skirtas Ūkio tarnybai, už jį bus atsakingas vairuotojas.
„Greičiausiai bus direktorei – pagyvensim, pamatysim“,- prognozavo savivaldybės tarybos narys Gintaris Stoškus.
Automobiliams įsigyti savivaldybės administracijai atseikėta 15 tūkst. eurų. Nedaug, bet tik pradinei įmokai. Per kiek metų ketinama išmokėti visą kainą ir kiek iš tiesų tie automobiliai kainuos, viešai nesakoma. Šiuo metu savivaldybės administracija moka už du automobilius, o praėjusių metų pabaigoje 70 tūkst. eurų skyrė trijų seniūnijų lizinginiams automobiliams išpirkti.
Skolinsis beveik milijoną
Jei nieko daugiau netrūktų, automobiliams pinigų nebūtų gaila – dabar tai tik darbo priemonė. Bet tarybos nariai pasigedo konkretumo, planuojant Smalininkų uosto infrastruktūrą, trūksta lėšų kaimo medicinos punktų išlaikymui, papildomų pinigų reikės ieškoti ir kelionių „už eurą“ nuostolių kompensavimui. Užtat lengva ranka atseikėta 100 tūkst. eurų krepšinio klubui „Jurbarkas – Karys“, ir niekas tam net neprieštaravo.
Būsimas pajamas paskirsčius aštuonioms programoms, kaip ir ankstesniais metais, daugiausiai lėšų atiteks vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų ugdymui – 43,2 proc. Mažiausiai – turizmui ir smulkiojo verslo rėmimui, vos 109,2 tūkst. eurų, arba mažiau nei 0,2 proc. viso biudžeto. Tarybos narys G. Stoškus suskaičiavo, kad prioritetine ūkio šaka Jurbarke laikomam turizmui šiemet skirta beveik 36 proc. mažesnis finansavimas, nei buvo pernai. O ir tas pats beveik visas – 85 tūkst. eurų atiteks Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centrui.
Vėl planuojama imti 900 tūkst. eurų paskolą, nors palūkanoms mokėti savivaldybė šiemet skyrė net 200 tūkst. eurų – pasak A. Stoškienės, dvigubai daugiau, nei ankstesniais metais. Biudžeto sandaros įstatymas leidžia paskolos lėšas naudoti tik investicijoms. Beveik pusė paskolos – 400 tūkst. eurų greičiausiai bus skirta Jurbarko Antano Giedraičio – Giedriaus sporto salės, savivaldybės posėdžių salės remontaui, „Jurbarko socialinių paslaugų“ pastato stogui lopyti.
Šių metų pradžioje Jurbarko savivaldybė turėjo beveik 3,5 mln. eurų ilgalaikių paskolų.
Asociatyvi nuotrauka