Atsivertę „Google“ išvysite, kad Petro Cvirkos gimtoji sodyba-muziejus laikinai uždaryta, tačiau muziejininkė Kristina Ragaliauskienė Klangiuose kasdien priima čia atvykstančius žmones.
Pagal Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2019 m. gruodžio 3 d. Komisijos istorinę-ekspertinę išvadą, Petras Cvirka 1940–1947 m. savo politinėje-visuomeninėje veikloje aktyviai kolaboravo su okupacinės sovietinės valdžios struktūromis, o jo kolaboravimas sukėlė didelių ir žalingų pasekmių Lietuvos valstybės ir jos piliečių likimui. Savivaldybės raginamos inicijuoti diskusiją dėl P. Cvirkos gatvių pavadinimų keitimo.
Bet Jurbarke yra ne tik gatvė. Klangiuose veikia Petro Cvirkos muziejus, kuriame išsaugotas senojo lietuviško kaimo palikimas. Jurbarkiečiai svarsto, ką valdžia rengiasi su juo daryti. Pasirodo, jau padaryta: pakeistas sodybos pavadinimas. Sausio mėnesį Kultūros vertybių registre Klangių sodyba užregistruota kaip etnografinė. Tokių sodybų Lietuvoje yra išlikę labai nedaug.
Kelis dešimtmečius P. Cvirkos gimtąją sodybą – muziejų prižiūrinti ir atvykstančius pavienius keliautojus bei turistų grupės priimanti rašytojo giminaitė K. Ragaliauskienė neslepia, kad susidomėjimas XX a. pradžios kaimo gyvenimu ir pačia P. Cvirkos asmenybe, nežiūrint laikmečio realijų, iki šiol neblėsta.