Permainingi pavasario orai verčia ūkininkus nerimauti dėl būsimo derliaus, tad jau kelios savaitės jurbarkietė agronomė Aušra Aleknaitė važinėja po laukus, apžiūrinėdama šiemet visai neblogai peržiemojusius žieminius kviečius ir rapsus. Tačiau ir po švelnios žiemos pasėliuose netrūksta problemų, todėl pirmadienį prie jos prisijungęs UAB „Vitera Baltic“ agronomas Gintautas Racis negailėjo ūkininkams patarimų. Pasirodo, ne be reikalo sakoma, kad pavasario diena metus maitina: būsimą derlių augalai „programuoja“ pagal tai, kiek dabar jie turi maistinių medžiagų atsargų.
Ima trūkti maistinių medžiagų
„Rapsuose ir kviečiuose pamatėme pamėlynavusių, violetine spalva nusidažiusių lapų. Tai įspėjimas, kad augalams trūksta fosforo. Net jei ūkininkai savo laukus jau yra patręšę NPK trąšomis, atšalus orui augalų šaknys šių medžiagų negali pasisavinti“,- pastebėjo agronomas G. Racis, pastarosiomis dienomis apvažiavęs visus Lietuvos regionus.
Pasak jo, situacija labai skirtinga ir prieš imantis bet kokių darbų, reikia stebėti, kaip vyksta augalų vegetacija. Ūkininkai dažnai skuba tręšti laukus kompleksinėmis trąšomis, neįsitikinę, kad augalų šaknys jau vystosi ir jie turi kuo pasisavinti išbarstytą azotą.
„Jei augalus tręšiame, tai norime, kad jie pasisavintų kuo daugiau trąšų, nes azotas iš dirvos garuoja, nubėga su lietaus vandeniu. Padėję augalui užsiauginti šaknis papildomu tręšimu per lapus, ne tik neturėtume nuostolio, nes augalas pasiimtų tai, ką mes išbėrėme į dirvą, bet ir gautume derliaus priedą“, – aiškino ūkininkams G. Racis.
Kas iš rudens nepatręšė rapsų boru, jau pastebimas jo trūkumas. Patirtis rodo, kad pavasarį labai gretai kyla temperatūros, augalai pradeda beprotiškai greitai stiebtis – jie greičiau auga negu vystosi, dėl to trūkinėja stiebai, kuriuose atsiranda grybai ir ligas sukeliantys patogenai. Augalai laiku patręšti boro ir molibdeno trąšomis labiau atsparūs stiebo įtrūkimams.
Padės įveikti šalnas ir sausrą
Kviečiams šiuo metu labiausiai reikalingas cinkas ir manganas, nes augalai jau formuoja varpas ir pagal turimą maistinių medžiagų kiekį programuoja augalo potencialą. „Kol kas varpos yra milimetrinės, bet augalą perpjovus išilgai, jau galima pamatyti jos užuomazgas. Atidedant tręšimą vėlesniam laikui, efekto neturėsite – kokio ilgumo varpa dabar susiformuos, tiek ir užaugins grūdų“,- sakė G. Racis.
Atsigauti po žiemos ir permainingų oro sąlygų sukelto streso augalams geriausiai padėtų papildomas tręšimas per lapus trąšomis „Nutrivant Plus“. Pasak agronomo G. Racio, purškimas per lapus pamaitintų augalus kokybišku ir labai greitai pasisavinamu fosforu ir kaliu. Fosforas skatina augti šaknyną, per kurį augalai pasisavina azotines trąšas. Kalis veikia kaip maistinių medžiagų pernešėjas, o šias augimui būtinas medžiagas įsisavinti padeda trąšose esanti paviršiaus aktyvioji medžiaga (PAM) „Fertivant“, dar vadinama lipniąja medžiaga. Ji veikia labai specifiškai – padeda įsiskverbti į augalą, nepažeisdama ląstelių. Šiomis trąšomis pamaitinus pasėlius ankstyvą pavasarį, augalai geriau auga nepalankiomis oro sąlygomis, geriau įveikia šalnas ir sausrą.
Pirmiau maistas, paskui „vitaminai“
Tačiau UAB „Agrokelias“ agronomė konsultantė Aušra Aleknaitė įspėjo ūkininkus nepadaryti klaidos. „Nutrivant Plus“ yra labai gera priemonė papildomam tręšimui, tačiau jei augalai nebus patręšti kompleksinėmis azoto – fosforo – kalio trąšomis per dirvą, joks maitinimas per lapus jiems nepadės.
„Nutrivantai niekada neatstos pagrindinio maitinimo, nes augalams pirmiausia reikalingas maistas per šaknis. Kai pagrindinis tręšimas atliktas, tada jau galima naudoti papildomas priemones. Iš ūkininkų girdžiu labai gerų atsiliepimų apie šias trąšas. Žinau tokių, kurie naudojo nutrivantus keletą metų iš eilės ir visada užaugindavo maistinius kviečius, o pakeitę į kitos įmonės siūlomas trąšas (kartais pigesnes), derliaus kokybe nusivylė. Ir tokių ūkininkų, kurie jau įsitikino šių trąšų nauda, atsiranda vis daugiau. Todėl šiemet aš visiems savo klientams rekomenduoju atiduodant augalams cinką, manganą ir fosforą, dėti minimalią normą „Nutrivant Plius“ kaip lydinčias trąšas, kad jame esanti paviršiaus aktyvioji medžiaga įtrauktų visas tas medžiagas į augalą ir jis geriau įsisavintų viską, ko reikia derliaus auginimui“,- sakė A. Aleknaitė.
Be to, pasak agronomės, labai naudinga purškiant javus nutrivantą naudoti kaip lipniąją medžiagą po 100 – 200 g/ha, nes fosforas veikia kaip parūgštintojas, subalansuoja vandens PH, ir tuo pačiu augalai gauna minimalų kiekį papildomų trąšų. Tai ypač svarbu purškiant pesticidais.
Subalansuota mūsų regionui
„Trąšas „Nutrivant Plus“ ūkininkai jau naudoja 16 metų. Jos sukurtos pagal naujausią trąšų per lapus technologiją, išrastą JAV ir Izraelio mokslininkų „Ben Gurion“ universitete. Šios trąšos UAB „Vitera Baltic“ užsakymu gaminamosvienoje geriausių pasaulyje Izraelio kompanijoje ICL, turinčioje savo fosforo ir kalio kasyklas, kuriose išgaunami aukščiausios kokybės mineralai.
„Nutrivant Plius“ mūsų regionui gaminamos pagal UAB „Vitera Baltic“ įmonės užsakymu atliktus mokslininkų skaičiavimus ir rekomendacijas skirtingoms žemės ūkio kultūroms. Tokios formulės nutrivantų niekur kitur nerasite. Lyginant su kitomis vandenyje tirpiomis trąšomis, nutrivantuose yra nuo 10 iki 100 kartų daugiau augalams būtinų mikroelementų“,- sakė UAB „Vitera Baltic“ agronomas G. Racis.
Kiek žemei atiduodi, tiek ji ir atseikėja. Šią taisyklę žino kiekvienas ūkininkas, suinteresuotas užauginti kuo didesnį derlių ir parduoti grūdus geriausiomis sąlygomis. Tam būtina kokybė. O pagrindas gausiam ir kokybiškam derliui dedamas pavasarį, kai pasėliai auga taip sparčiai, kad vaizdas laukuose keičiasi ne dienomis, o valandomis.
R