Praėjusią savaitę teko svečiuotis Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje, kur vyko Medijų ir informacinio raštingumo (MIRKT savaitė) renginiai. Susirinko žmonės, Užimtumo tarnybos siųsti pasimokyti kompiuterinio raštingumo pradžiamokslio. Daugelis jų pirmą kartą peržengė savivaldybės centro viešosios bibliotekos slenkstį ir pasijuto kaip nukritę iš dangaus. Arba atvirkščiai – patekę į dangų, vadinamą Rojumi.
„Pamirštoji Lietuva“, pasakytų Vietos bendruomenių žurnalistų asociacijos vadovė Brigita Sabaliauskaitė, ir tikrai nesuklystų. Kalbėtis apie skaitytojų ir žurnalistų dialogą, diskutuoti, ko mes vieni iš kitų tikimės, teko su žmonėmis, kuriuos nacionalinė žiniasklaida prisimena tik tuomet, kai jų gyvenimus sudrasko tragedijos.
Antra vertus, vargu ar bet kuri kita auditorija galėtų būti dėmesingesnė. Šiai vargo Lietuvai žurnalistas yra svarbesnis už merą. Nes pastarasis bent kartą per ketverius metus aplanko kaimus ir kaimelius, o su žurnalistu buvo bendravusi tik viena iš dešimties mano klausytojų. Nekeista: Pagėgiai yra savivaldybė, kuri neturi jokio nepriklausomo informacijos šaltinio: nei savo laikraščio, nei interneto puslapio ar vietinės televizijos. Šio krašto naujienos paskęsta Šilutės laikraščiuose skelbiamos informacijos sraute, o ir Tauragės žiniasklaidoje apskrities pakraštys didelio dėmesio nesulaukia. Žmonių, kurie neprenumeruoja laikraščių, gyvenimai žurnalistams neįdomūs.
Situacija atitinka visus informacinės dykumos požymius, o apmaudžiausia, kad ją užpildo socialiniai tinklai su visu melo, sąmokslo teorijų, dezinformacijos liūnu. Pokalbis tik patvirtino telekomunikacijų operatoriaus „Bitė“ užsakymu atliktos apklausos rezultatus. Feisbuku ir mesindžeriu bent kartą per savaitę pasinaudoja 1,4 mln. lietuvių, ketvirtadalis jų per dieną socialiniuose tinkluose praleidžia po 3 – 4 valandas. (https://www.bite.lt/sites/default/files/socialiniu-tinklu-naudojimas-lietuvoje.pdf).
Net 53 proc. apklausos dalyvių naujienas sužino socialiniuose tinkluose, tačiau tik 9 proc. jomis pasitiki. Interneto portalų skelbiamomis naujienomis pasitiki 20 proc., televizijos transliuojamomis žiniomis – 35 proc., spaudos skelbiamomis naujienomis – 5 proc. lietuvių.
Kodėl mūsų skaitytojai nepasitiki tuo, ką rašome? „Kodėl rašote, kad pensija dabar 570 eurų, jei aš gaunu 350, o kaimynė tik 280 eurų. Tai ir netikim tokiomis melagystėms“,- tvirtino moteris, socialiniuose tinkluose perskaičiusi kažkurio laikraščio pasidalintą informaciją. Žodis „vidutinė“ šiai auditorijai nedaug tereiškia, juo labiau, kai po informacija dažniausiai, deja, nebūna nuorodos, kad tai ne laikraščio, o „Sodros“ pateikti duomenys. Viešųjų ryšių pranešimus, kažką nežymaus prirašę, leidėjai dažnai pateikia kaip autorinę medžiagą, todėl žmonėms sunku suprasti, kas yra kas ir kaip žinią reikėtų vertinti.
Teko pripažinti, kad ir pati ne kartą esu apsirikusi vertindama socialiniuose tinkluose skleidžiamą informaciją, nes dalis jos sukonstruota taip, kad „griebia už širdies“ ir sukelia emocijų audrą. Todėl vienintelis, visiems tinkantis patarimas – abejoti ir tikrinti. Pirmiausia – žinomuose interneto portaluose, kur dirba profesionalūs žurnalistai, negalintys rašyti bet kaip ir apie bet ką. Jei gąsdinanti, klausimų „kaip taip gali būti?“ sukelianti žinia yra tikra, žurnalistai tikrai apie tai rašys. Bet jeigu panašios informacijos naujienų portaluose nėra, nereikėtų ja dalintis ir kvailinti kitus. Aptarėme ir pavyzdį – bene tuo pačiu metu pasklidusią žinią apie Putino mirtį. Vienas portalas skelbė, kad apie tai pranešė Ukrainos, kitas – kad Turkijos spauda, todėl visi kartu nusprendėme, kad kažkas skleidžia melagingą žinią.
Kritiškas požiūris padeda išvengti daugybės klaidų, juo labiau, kad tos pačios apklausos duomenimis, kas dešimtas lietuvis socialiniuose tinkluose naudoja netikrą profilį ir gali neatpažintas įvairiais būdais kenkti visuomenei, skleisdamas melagingas žinias, bauginančias sąmokslo teorijas apie 5G ryšį, koronaviruso gamybą ar prievartinį „čipavimą“. O dar kur neaprėpiamas priešiškų valstybių, siekiančių sukelti chaosą visuomenėje, dezinformacijos laukas!
Pagėgių bibliotekoje susirinkę žmonės nežino, kas yra medijos – jiems tai toks pat paslaptingas dalykas, kaip tvirtai užsidariusiose midijų geldelėse esantys moliuskai, bet tai visuomenės dalis, kuri vadovaujasi įgimta sveika logika. Vienintelis dalykas, ko tokiems žmonėms reikia – informacinio raštingumo mokymai, padedantys blaiviau ir drąsiau pažvelgti į tai, kas aplink mus vyksta. Todėl reikėtų ne vienkartinio pokalbio, o nuolatinių susitikimų bibliotekų kaimo filialuose ir bendruomenių suėjimuose. Žurnalistai ne tik padarytų labai gerą darbą visuomenei, bet ir išsiaugintų savo skaitytojų auditoriją. Nepriklausomus žurnalistus jungiančios Vietos bendruomenių žurnalistų asociacijos nariai tą jau daro.
Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos nuotraukos