Mažose, vos kelis darbuotojus turinčiose įmonėse sunku kurti tradicijas, tačiau kai žmonės nori bendrauti, visada randa galimybių susiburti. Žemdirbius aptarnaujančių UAB „Jualdė“ ir „Agrokelias“ darbuotojai surengė kiemo Velykas, į kurias pakvietė ir savo partnerius bei draugus iš MB „Sunagro“, UAB „Madalva“, UAB „Bilaris“.
Šiemet žemdirbiams anksti prasidėjo darbymetis – dar prieš Velykas visi išskubėjo į laukus įvertinti žiemkenčių būklės ir kone iškart visa galva pasinėrė į pavasario rūpesčius.
„Kartu su ūkininkais, sezoną pradeda ir konsultantai, technikos, trąšų, augalų apsaugos priemonių pardavėjai. Tačiau net ir intensyviai dirbant, visada smagu praleisti pietų valandą su bendraminčiais. Iki šiol švęsdavome tik Kalėdas, o šiemet nutarėme sezoną pradėti kiemo Velykomis“,- sakė UAB „Agrokelias“ agronomė Aušra Aleknaitė, kurios nedidelėje parduotuvėlė penktadienį susirinko keliolika artimiausių bendraminčių.
Kiemo Velykos, kaip ir dera tokiai šventei, prasidėjo nuo Atvelykio margučių daužymo – iš visų pusių skambėjo klausimas „kuris stipriausias?“ Tam UAB „Jualdė“ kolektyvo siela Renata Gargasaitė primargino visą krepšį gražiausių kiaušinių. A. Aleknaitė, kolegų vadinama kiemo šefe, į biurą atsigabeno puodą vengriškos guliašinės – net ir pačią šalčiausią dieną sušildančio kvapnaus ir aštraus mėsos troškinio. Pilką pavasario dangų ir šaltą vėją pamišti privertė Aušros iškeptas turkiškas burekas, Renatos atgabentas velykinis pyragas ir daugybė kitų šventinių skanėstų. Atvelykio pietūs tapo tarptautinėmis vaišėmis ir įdomia kulinarine kelione po pasaulį.
Kolektyvą iš kelių nedidelių įmonių darbuotojų buriančios moterys įsitikinusios, kad net ir skirtingus darbus dirbant labai svarbu kuo artimiau bendrauti, kad žmonės nesijaustų vieniši, netaptų nematomi. Šventės – pats geriausias laikas suėjimams, po kurių ne tik sušyla širdys, bet mielesnis tampa ir kasdienis darbas. Velykos tam ir yra, kad pamatytume greta esančius ir atvira širdimi įsileistume vieni kitus į savo gyvenimus.