Cvirkos pavardės viešoje erdvėje neliks

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus sprendimu Jurbarko savivaldybei nurodyta pašalinti P. Cvirkos gatvės pavadinimą Jurbarke, Veliuonoje ir Seredžiuje. Sprendimas turi būti įgyvendintas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šio rašto gavimo dienos. Savivaldybė kviečia iki balandžio 12 dienos siūlyti gatvėms naujus pavadinimus ir ketina rengti apklausą jiems išrinkti.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, P. Cvirka buvo aukščiausiojo rango okupacinės valdžios pareigūnas: Liaudies Seimo Prezidiumo sekretorius, keturių Lietuvos valstybingumą ,,de jure“ panaikinančių Liaudies Seimo Deklaracijų signataras, po Lietuvos aneksijos – LSSR Aukščiausiosios tarybos Prezidiumo narys (1940 m. liepos–rugpjūčio mėn.).

Taip pat P. Cvirka buvo Įgaliotosios komisijos, galutinai įforminusios Lietuvos aneksiją narys, LSSR Aukščiausiosios Tarybos vienuolikos asmenų Prezidiumo narys (1940 m. rugpjūčio mėn.–1947 m. vasario mėn.) bei LSSR Aukščiausiosios tarybos deputatas (1947 m. vasario–gegužės mėn.). Visi šie faktai patvirtina, kad P. Cvirkos gatvės pavadinimas Jurbarke, Veliuonoje ir Seredžiuje iki šiol turi sovietinę ideologinę reikšmę, todėl P. Cvirkos gatvės pavadinimas turi būti pašalintas.

Pasirodžius savivaldybės pranešimui apie nurodymą keisti gatvių pavadinimus, socialiniuose tinkluose užvirė diskusijos. Vienoje feisbuko grupėje paskalbtos apklausos rezultatai pritrenkė: tik 10 proc. gyventojų pripažįsta, kad pavadinimą reikia keisti, o 85 proc.  norėtų jį išsaugoti.  Socialinių tinklų vartotojai, tarp jų ir žinomi Jurbarke žmonės, tvirtina, kad reikia ginti vargingai gyvenusio puikaus rašytojo garbę, kad P. Cvirka yra mūsų valstybės istorijos dalis, o istorija, kokia ji bebūtų, turi likti ateities kartoms.

„Būkite pakantūs, nežinia kas mūsų laukia“,- ragina vienas diskusijos dalyvis, išsigandęs, kad gali atsirasti norinčių naikinti ir P. Cvirkos tėviškę Klangiuose.

Jurbarko miesto centro seniūnaitijos seniūnaitis Alvydas Stalgys mano, kad išsaugoti P. Cvirkos vardą nori tie vyresnio amžiaus žmonės, kurie užaugo su rašytojo knyga „Cukriniai avinėliai“.

„Nesakau, kad P. Cvirkos knygos turi dingti iš bibliotekų, gal net kokią skaityklą, kambarį ar lentyną gali jo vardu pavadinti, bet viešoje erdvėje kolaboranto pavardės neturi būti – tokios garbės jis nenusipelnė“,- įsitikinęs jurbarkietis A. Stalgys.

Prieš vasario 16-osios šventę jis pateikė savivaldybei pasiūlymą pavadinti Jurbarko miesto gatvę Veverskių vardu. Po pasiūlymu pasirašė 45 Jurbarko istorijai ir dabarčiai neabejingi asmenys.

„Jurbarke turi būti pagerbti jurbarkiečiai. Kitos tokios šeimos, kuriai būtų taip pasiaukojusi dėl Lietuvos, aš nežinau. Keturi broliai žuvo, du  broliai ilgus metus kalėjo, seserys taip pat smarkiai nukentėjo, o ir mama su jauniausiu sūnumi irgi pyragų neturėjo. Visiems cituoju  NKVD kapitono Kiseliovo žodžius. Riebiai nusikeikęs, pridėjo: „Mat litovskih banditov“. Aš šią frazę verčiu taip: „Palaimintoji Lietuvos partizanų motina“.  Ne tik senoji, ir kita šios šeimos karta yra pasišventusi Lietuvos gynybai, todėl siūlau pagerbti visus Vieverskius“,- sakė A. Stalgys.

Veverskiai kilę iš to paties krašto, kaip ir P. Cvirka – Kalvių kaimas yra netoli Klangių, tik skirtingai nei  rašytoju tapęs P. Cvirka, visa didelė jų šeima pasirinko aktyviai kovoti už Lietuvos laisvę. Tarp pirmųjų  13 priesaiką davusių Lietuvos laisvės armijos  steigėju buvo net trys Veverskiai.

Kazys Veverskis buvo Lietuvos laisvės armijos vyriausiasis vadas, šalia jo visada buvo  brolis Pranas. Bet pagrindinis šeimos  centras buvo jų motina. A. Stalgys yra girdėjęs įdomų faktą: talentingi broliai Aleksandras ir  Pranas su savo seseria Uršule susirašinėjo eiliuotais laiškais

„Jurbarkiečiai visiškai nežino savo istorijos. Daug kas turi „uodegų“ nuo anų laikų ir stengiasi išsukti, kad ant jų niekas neužmintų, yra ir visokių kitokių  motyvų. Jie įsivaizduoja, kad Cvirka buvo kažkoks šviesulys, nes nežino, kad 20 a. pradžioje  Jurbarkas nebuvo kokia prasmirdusi dykra: čia gyveno daugybė pakankamai šviesių, išsilavinusių žmonių“,- primena jurbarkietis.

Savivaldybė ragina Jurbarko, Veliuonos ir Seredžiaus gyventojus patiems pasirinkti keičiamų gatvių pavadinimus – pasiūlymus balandžio 2–12 d. galima teikti seniūnijose.