Per dvejus metus iš šeimų paimta ir įvairiose globos įstaigose arba pas globėjus apgyvendinta daugiau nei 100 vaikų. Pagal šį skaičių užtikrintai pirmaujame ne tik Tauragės apskrityje, bet, ko gero, ir visoje šalyje. Kas atsitiko Jurbarke, kad staiga tiek vaikų tapo nesaugūs, ir ar tarnybos nepiktnaudžiauja savo teisėmis – toks klausimas kilo paskutinėmis praėjusių metų dienomis posėdžiavusiems Jurbarko savivaldybės tarybos nariams
Einam Norvegijos Barnevernet keliu
Diskusija kilo po to, kai rajono biudžeto pakeitimus pristačiusi Finansų skyriaus vedėja Audronė Stoškienė informavo, jog penkių iš Šimkaičių seniūnijos išvežtų vaikų išlaikymas šeimynoje per mėnesį kainuoja 20,7 tūkst. eurų. Pasak vedėjos, tai naujas kreditorius, kurio sąskaitą lapkričio mėnesį buvo pamiršta apmokėti.
Tas naujas kreditorius – VšĮ Paparčių Šv. Juozapo šeimos namai Kaišiadorių rajone. Politikams kilo klausimų, kodėl taip toli išvežti rajono vaikai, kai laisvų vietų yra tokio pat statuso – bendruomeniniuose Skalvijos vaikų globos namuose. Socialinės paramos skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Povilaitienė užtikrino, kad „Skalvijai“ buvo siūloma priimti vaikus, bet visų penkių apgyvendinti įstaiga negalėjo, o siekiant užtikrinti geriausius vaikų interesus, šeimos išskirti neleidžiama.
K. Povilaitienė sklaidė politikų abejones, kad už vieno vaiko išlaikymą Kaišiadorių savivaldybėje veikiančiai įstaigai iš rajono biudžeto mokama po 4 tūkst. eurų. Pasak jos, šioje įstaigoje vaiko išlaikymas per mėnesį kainuoja 1662 eurus, prie šios kainos dar pridedama ir vaiko globos išmoka. Priklausomai nuo vaiko amžiaus, globėjams mokama 255 – 318 eurų išmoka.
„Socialinė globa ir rūpyba kai kam tampa labai naudingu verslu – neužilgo bent pusė suaugusių ir kone visi vaikai bus socialiai remtini ir jiems reikės socialinių paslaugų. Praėjusiais metais iš rajono buvo išvežti 59 vaikai, šiemet pas globėjus kituose rajonuose apgyvendinti 44 vaikai. Vaiko teisių apsaugos tarnyba turi mums apsakyti, kokios priežastys. Einam Norvegijos Barnevernet keliu, ir tos institucijos mums neteikia jokios informacijos. Turime žinoti, ar tie paėmimai yra pagrįsti, nes žmonės skundžiasi, kad net klausomasi jų privačių telefono pokalbių, kad paimtų vaikus. Tai nenormali situacija“,- įsitikinęs Gintaris Stoškus.
Suabejojo socialinių tarnybų darbu
Kad abejonių dėl Vaiko teisių apsaugos tarnybos veiklos teisėtumo yra, patvirtino ir gydytojas psichiatras Aivaras Šlekys, neslėpęs, kad jam dažnai tenka konsultuoti šios įstaigos atsiųstus pacientus. Jie skundžiasi, kad norėdami atgauti vaikus, yra verčiami gydytis.
„Tai Konstitucijos pažeidimas, nes pacientas turėtų kreiptis pats. Reikia žiūrėti, kas šioje sistemoje darosi, nes kažkas negerai. Jie pristatė ( komiteto nariams ) savo požiūrį, o ką girdime iš žmonių? Nelabai gerus atsiliepimus girdime“,- tvirtino tarybos narys.
Opozicijos lyderis Algirdas Pieniuta svarstė, kad jei vaikai išvežami į kitus rajonus, galima suabejoti, ar mūsų įstaigos pajėgios jais pasirūpinti, ir ar pajėgios bus tą daryti ateityje. Advokatas Gvidas Byčius kvietė politikus neabejoti vaikų paėmimo iš šeimų teisėtumu, nes, pasak jo, tas daroma teismo sprendimu. „Bet yra sprendimų, kurie skundžiami, ir yra panaikintų. Ir šitas penkių vaikų paėmimas yra apskųstas, tikimės, kad Vaiko teisių apsaugos tarnyba grąžins vaikus šeimai be teismo. Problemų kyla dėl to, kad vaikai gyvena skurde, o tėvai nenori vykdyti tarnybų nurodymų“,- tikino advokatas, suabejojęs, ar gerai dirba socialiniai darbuotojai.
Sunaikins mokyklas ir darželius
Šimkaičių seniūnijos socialinis darbuotojas Egidijus Petryla įsitikinęs, kad kalta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įvesta „nuotolinė“ socialinės priežiūros sistema. Anksčiau seniūnijose dirbę socialiniai darbuotojai, prižiūrintys vaikus auginančias rizikos šeimas, kone kasdien lankydavo namus, kuriuose mėgstama kilnoti stikliuką. Bet jau keli metai šios funkcijos perduotos Viešajai įstaigai „Jurbarko socialinės paslaugos“.
„Darbuotoja atvažiuoja iš Skirsnemunės – kiek kartų per savaitę ji gali nuvažiuoti į Baltraitiškes, iki kurių jai 50 km? Tai ir pasirodo kelis kartus per mėnesį, o kai priežiūros nejaučia – išgerti mėgstantiems laisvos rankos. Jei nori rezultato, tokias šeimas reikia lankyti kiekvieną dieną. Dabar įstatyme nustatyta, kad už vaikų saugumą atsakingi seniūnai, o mes net pasakyti nieko negalime – socialiniai darbuotojai seniūnijai nepavaldūs“,- piktinosi E. Petryla.
Jo duomenimis, iš Šimkaičių seniūnijos pas globėjus arba į kitų rajonų bendruomeninius vaikų globos namus yra išvežti devyni vaikai. „Vienai šeimai vaikai buvo atimti vienuolika kartų. Motina seniūnijoje skundėsi, kad dukra su ja nebendrauja – nuvažiavusi aplankyti, net nepasikalbėjo. Jos nuomone, vaikai specialiai nuteikinėjami prieš tėvus. Aš jai aiškinau, kad dukrai atsibodo tas tampymas po įstaigas, ji pyksta ant mamos, kuri nesuteikia namuose saugumo. Nieko nėra blogiau už tokį vaikų atiminėjimą ir pastovų grąžinimą į šeimą. Galiu užtikrinti, kad jei nebus kas tokias šeimas prižiūri, jos savarankiškai gyventi niekada neišmoks“,- tvirtina didelę socialinio darbo patirtį sukaupęs E. Petryla.
O pats blogiausias dalykas, jo nuomone, kad vaikai išvežami iš jiems įprastos aplinkos, kur lanko darželį, mokyklą. Tokiu masišku vaikų išvežimu į kitus rajonus savivaldybė kerta šaką ant kurios sėdi. „Galėtų tuos vaikus palikti rajone, o tai sunaikins visas kaimo mokyklas, turės uždaryti darželius. Kam tokius vaikus, kuriems jau 17 metų, reikia kažkur vežti? Mes savivaldybės pinigus taupėm, sau atsakomybę prisiimdami – juk nuo 14 metų kaime augantys vaikai jau yra savarankiški, gali patys, socialinių darbuotojų prižiūrimi, namuose gyventi“,- įsitikinęs E. Petryla.
Net jei už vieno vaiko globą savivaldybė sumoka tik 1,6 tūkst. eurų, (VšĮ „Jurbarko socialinės paslaugos“ bendruomeniniuose globos namuose 2024 metais vieno vaiko išlaikymas per mėnesį kainuos 2268 eurus), devynių iš Šimkaičių seniūnijos išvežtų vaikų globa kas mėnesį savivaldybei kainuoja beveik 15 tūkst. eurų. Jei seniūnija turėtų vietinį darbuotoją, kuris tas šeimas galėtų atidžiau prižiūrėti ir padėti užtikrinti vaikų saugumą, išlaidos sumažėtų bent penkis kartus. Atplėšti vaikus nuo bendruomenės, nuo jiems artimų žmonių yra jų teisių pažeidimas, nusikaltimas, už kurį niekas neprisiims atsakomybės. Nors tą padaryti pirmiausia turėtų rajono vadovai, privalantys ekonomiškai naudoti mokesčių mokėtojų pinigus ir garantuoti vaikams saugią aplink savoje bendruomenėje.
Jurbarko rajono meras Skirmantas Mockevičius pažadėjo tarybos opozicijai pakviesti Vaikų teisių apsaugos tarnybos vadovus į tarybos posėdį, kad jie galėtų atsakyti į politikams kylančius klausimus, tačiau dalis tarybos narių mano, kad į klausimą, kodėl vaikai išvežami į kitus rajonus, o ne globojami savose įstaigose, turėtų atsakyti pats meras.
Socialinių tinklų nuotraukos